Rosa 'Omeiensis Pteracantha'

‚Rosa Canina‘

Laukiniai erškėčiai žydi vieną kartą. Atskiros rūšys augina skirtingas dydžio ir formos uogas. Žiedai skirtingi, žydėjimo laikas skirtingų rūšių skiriasi, vieni anksčiau kiti vėliau žydi. Taip pat kiekviena rūšis skiriasi lapų forma, krūmo dydžiu ir augimo savybėmis. Laukiniai erškėčiai sveiki ir ištvermingi augalai.
Erškėčiai auga pamiškėse laukuose, taip pat gali augti prie namų ir puošti mūsų aplinką. Iš laukių erškėčių galima formuoti gražias gyvatvores, arba sodinti grupėmis atskirai. Laukiniai erškėčiai anksti pavasarį puoš jūsų aplinką žiedais, o rudenį gražiomis uogomis. Žiemos metu visada bus daug paukščių kurie labai mėgsta erškėčių uogas.

Birželio pirmoje pusėje važiavome paskraidyti už Kauno. Laukuose, diena graži, saulėta, ūkininkų laukai su pasėliais per kuriuos eina melioracijos grioviai, o juose priaugę Rosa Canina (paprastasis erškėtis). Tuo metu kai aš mačiau paprastąjį erškėti -Rosa Canina jis taip gražiai žydėjo tokie vešlūs ir dideli krūmai, ir bitės- bičių buvo labai daug. Pas mane prie namų taip pat auga Rosa Canina bet ta kuri augo laukuose man pasirodė daug grakštesnė,gražesnė ir savo paprastučiais žiedais vyliojo bites.

Rosa Canina (paprastasis erškėtis) natūraliai paplitęs Europoje ir šiaurės Amerikoje. Užauga labai aukštas tankus krūmas, šakos pasidengę tankiais dideliais spygliais. Žiedai švelniai rožiniai arba beveik balti su penkiais žiedlapiais, žiedo viduriuką puošia ilgos geltonos kuokelės. Žydintis paprastasis erškėtis skleidžia pakankamai stiprų saldų kvapą, kuris matyt labai vilioja bites ir kitus vabzdžius. Rudenį paprastasis erškėtis pasipuošia pailgomis raudonomis uogomis. Uogos turi labai daug vitamino „C“. Iš uogų gamina sirupą, vyną, verda uogienes, taip pat uogos naudojamos vaistų gamybai.

Britanijoje į R. canina inermis skiepija kitas rožes.

Yra keliatas Rosa canina hibridų: ‘Canina Abbotswood‘, ‘Andersonii‘ ‘R.canina Pfander‘,‘Kiese‘.

Apie Rosa Canina – paprastąjį erškėtį prirašyta įvairių legendų, gal mitų o gal ir ne. Šios visos ištraukos iš knygų, iš interneto na vien žodžiu iš įvairių šaltinių, kuriuos gavau iš draugų pati prisirankiojau, gal būt ir jums bus įdomu paskaitinėti.

......Kaip atsirado pavadinimas Rosa Canina? pirma teorija sako, kad tai antikinė tradicija - šio augalo šaknys gydo pasiutusio šuns įkandimą. Kita - kad pirminis pavadinimas buvo-„dagger rose“ (dėl baisių spyglių), o vėliau „dagger“ buvo sutrumpintas į „dog“.....
......Lotynų kalba, naudojama botanikoje, vadinama "dogrose Latin"........

.....sename Zaratustros tekste Bundehesas apie šią rožę sako: kad ji turės spyglius tol, kol žemėje bus blogis.....

..... Krikščioniška legenda pasakoja, kad rojuje buvo rožė be spyglių, kol Adomas su Ieva nesugriešijo ir nebuvo iš rojaus išvaryti. Todėl dabar rožė nuolat primena žmogui, koks jis griešnas.....

.... Yra ir graikų pavadinimas šiam augalui – „cynorrhodon“ (šunų rožė). Graikai vadino ją taip todėl, kad pabrėžtu, jog augalas sode turi menką vertę.....

......Romėnų gamtininkas ir istorikas Plinėjus taip pat pabrėžė, kad rožė gydo nuo pasiutusio šuns įkandimo. Pasakojo apie moterį, kuri susapnavo, kad jos sūnus karys turėtų gerti rožių vandenį. Sūnus buvo sukandžiotas pasiutusio šuns, bet išgėręs rožių vandens laiku-pasveiko.....
......Sako, kad meškos godžiai ryja laukinių erškėčių uogas prieš žiemos miegą.....
......Anglu berniūkščiai chuliganiūkščiai garsėjo savo "kasymosi milteliais', kuriuos gamindavo iš mažiukų vaisiuje esančių spygliuku ar plaukelių......
Medicinoje naudojami erškėčių uogos iš kurių gamina maisto papildus:
.......LitoZin Forte - vienintelis, turintis didelį kiekį GOPO
Vienoje LitoZin Forte kapsulėje yra 750 mg standartizuotų erškėtuogių miltelių. Erškėtrožės, iš kurių gaminami LitoZin Forte milteliai, priskiriamos Rosa canina porūšiui, ir yra auginamos Danijoje bei Švedijoje, taikant geros žemdirbystės praktiką. Nei vienuose Skandinavijoje auginamų erškėtuogių milteliuose nėra tokio didelio GOPO medžiagos kiekio.....

Apie Erškėčius (Rosa)

Rožė nuo antikos laikų populiariausias augalas Europoje. Apie rožės atsiradimą pasaulyje sukurta daug gražių legendų padavimų. Rožės žiedas puikuojasi anglijos karalienės dinastijos herbe. Jomis žavėjosi menininkai ir įamžindavo žiedus savo drobėse.
Rožė mylimiausias augalas sodininkų. Tokios įvairovės veislių su įmantriausiomis formomis žiedo, spalvų įvairove, dydžiu ir kvapo įvairove ko gero daugiau nerasim nė vieno augalo. Iš kur gi atsirado šio augalo tokia įvairovė, juk sodininkas negalėjo sukurti naujas veisles iš nieko?

Dauguma rožių kurias mes auginame mūsų soduose nėra rūšis; greičiau, jie yra sudėtingi hibridai su keliomis rūšimis jų fone. Net daugelis mūsų seniausių paveldo įvairovių yra hibridai, kurie įvyko natūraliai, kai dvi rūšys buvo užaugintos šalia vienas kito, ir paskui nauji augalai buvo užauginti nuo išplaukiančių sėklų.
Sodo rožių veislių pagrindas- tai iš ko jos buvo išvestos, sudaro ir manau sudarys unikali genetinė laukinių rožių įvairovė. Tikslios informacijos kiek egzistuoja laukinių erškėčių rūšių nieks neatsakys, daug mokslinių darbų parašyta apie erškėtį (Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos genties augalą. Gamtos tyrinėtojas Carl von Linné (Linėjus) augalų ir gyvūnų klasifikavimo sistemos („Sistema Naturae“)autorius, yra pasakęs: „species rosarum difficillime distinguuntur, difficilius determinantur“ tai yra „laukinių rožių rūšys gali būti sunkiai skiriamos“, tai taip pat aktualu ir dabartyje.

Bet realus skaičius laukinių erškėčių egzistuoja, tai įvertinama keliais šimtais(300-400). Didelė įvairovė aptinkama vakarinėje Azijoje ir Kinijoje, šiaurinėje Afrikoje šiaurinėje Amerikos dalyje. Laukinių erškėčių nerasime tik tropikų miškuose.
Nemaža dalis laukinių erškėčių yra labai dekoratyvūs todėl nuo seno jie mėgstami ir auginami soduose parkuose. Kai kurių laukinio erškėčio rūšių žiedai ant tiek gražūs, kad jie niekuo nenusileidžia modernioms rožėms, pavyzdžiui baltažiedis erškėtis (R.x alba, R. gallica,ir t.t.)

http://www.helpmefind.com/rose/roses.php?searchNmTyp=2&searchNm=R.x+alba&sbSearch=SEARCH&tab=1 .

R.x alba

Erškėčių žiedų spalvinė gama labai plati nuo baltos ir iki įvairiu atspalvių raudonos, o iš vidurinės Azijos geltonžiediai erškėčiai. Dauguma jų turi malonų ir gan stiprų aromatą, kai kurių rūšių dekoratyvūs lapai, tai raudonlapis erškėtis (R. ferruginea syn. R. glauca http://www.helpmefind.com/rose/pl.php?n=6059),

R. glauca

R.pimpinellifolios (http://www.helpmefind.com/rose/pl.php?n=56057) rudenį lapija nusidažo ryškia raudona spalva,

R.Omeiensis Pteracantha
(http://www.helpmefind.com/rose/roses.php?searchNmTyp=2&searchNm=R.Omeiensis+&sbSearch=SEARCH&tab=1)



R.Omeiensis Pteracantha -

išauga aukštas ažūrinis krūmas, o ant šakų dideli turintys įdomią formą spygliai, bet jis yra kilęs iš Kinijos ir mūsų sąlygomis nebus didelis apšals, žiemai reiks dengti, kaip ir modernias rožes. Visi laukiniai erškėčiai augina labai dekoratyvias uogas vaisius kuriuos naudoja maistui ir kaip gydomajai priemonei, nes vaisiuose daug yra vitaminų. Taip pat laukiniai erškėčiai labai svarbūs selekcininkams kaip šaltinis genų su kurių pagalba išvedamos naujos modernių rožių veislės.