Žiedai, šimtalapio erškėčio R. centifolia L. dar vadinama Provanso rože, turi daugiausia žiedlapių iš visų žinomų rožių. Kilmė R. centifolia apipinta neaiškumais, vieni šaltiniai mini, kad laukinis šimtalapis erškėtis aptiktas Europoje ir Azijoje, kiti mano, kad R. centifolia yra kelių laukinių erškėčių hibridas(R. gallica, R. moschata, R. canina ir R. damascena). 
Pirmosios Centifolia, Provanso rožės paminėtos apie 1600m. Šias rožes labai dažnai galima pamatyti XVII a. Olandijos ir flamandų meistrų paveiksluose. Šių rožių žiedų piešiniais puošia Viktorijos epochos tapetus, užuolaidas, audžiami gobelenai su centifolia rožės žiedų raštais.
Senais laikais tai buvo labai populiari rožių grupė kuri siekė apie 200 veislių. Dabartiniais laikais laisvai galima nupirkti apie 22 populiariausias šios grupės veisles.
Tipiškas centifolia suaugęs krūmas gali siekti iki 2m, šakos plonos pasidengusios tankiais mažais ir dideliais spygliais. Šakos linkstančios į šonus, o žydėjimo metu žiedai tiesiog nusveria šakas žemyn, reikia atramos ar parišimo, kad šakos negultų ant žemės. Žiedai ovalūs dideli, žiedlapiai persiklojantys vienas ant kito, saldaus ir ilgai išliekančio kvapo. Spalvų gama labai įvairi nuo baltos iki tamsiai raudonos. Provanso grupės rožės žydi vieną kartą sezono metu - vasaros pradžioje, atsparios šalčiams, priklauso 4-5 klimatinei zonai. Kartais šios rožės serga miltlige, todėl patartina jų tankiai nesodinti, kad gerai galėtų vėjas prapūsti ir po lietaus gerai džiovinti lapus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą