Rosa x alba 'Maxima' minima nuo 15-to šntmečio ar dar anksčiau. Yra manoma, kad tai hibridas R. canina x R. gallica, arba R. alba semiplena sportas. (sin. 'Jacobite Rose', 'Great White Rose'. 'Great Double White', 'White Rose of York', 'Cheshire Rose').
Rosa x alba 'Maxima' aukštas krūmas 2-3 metrų. Lapai matiniai, pilkšvai žali, žiedai balti, pieno baltumo, pirmoje žiedo skleidimosi stadijoje gali turėti lengvą persikinį atspalvį. Žiedai pusiau pilnaviduriai, kvepiantys su viduryje netvarkingai išsidėsčiusiais žiedlapiais. Dirvožemiui nereikli. Auga nedengiama, kartais užaugina uogyčių.
Viena iš seniausių rožių, o Lietuvoje tai plačiausiai auginama rožė - Rosa x alba 'Maxima' (sin.: 'Jacobite Rose', 'White Rose of York', Great Double White', 'Cheshire Rose'). Dažnai galima aptikti senose sodybose, prie senesnės statybos daugiabučių laiptinių, ko gero gyventojai šią rožę atsivežė persikraustydami iš kaimų į miestus. Seniau lietuvaičiai labai mėgo ir vertino šią rožę dėl malonaus kvapo, baltų žiedų, gausaus žydėjimo ir nereiklumo.
Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ labai gražiai aprašo baltas rožes, gal būt kaip tik autorė ir rašė apie rožę Rosa x alba 'Maxima'.
Ieškodama, informacijos apie šią rožę, kada ir iš kur ji galėjo atkeliauti į Lietuvos sodus, aš neaptikau kokiomis aplinkybėmis ji atsirado pas mus, (gal dar neradau), bet drįstu spėti, kad Rosa x alba 'Maxima' galėjo atkeliauti kai pradėjo kurtis pirmieji dekoratyviniai sodai Lietuvoje.
O pirmieji dekoratyviniai sodai šalia Lietuvos didikų rūmų pradėti kurti tik XVII - XVIII a. Tai buvo nedideli barokinio stiliaus sodai, sukurti sekant to meto Vakarų Europos dekoratyvinės sodininkystės tradicijomis. Pirmieji peizažiniai Lietuvos parkai buvo pradėti kurti XIX a. pirmoje pusėje.
Aukščiau nuotraukoje, Šiaulų miesto centre auganti rožė.Labai gaila, bet dažnas reiškinys Lietuvoje kai pertvarkom įsigytas senas sodybas, palikimu gautus sodus, pertvarkom į modernesnę aplinką ir tokius senus augalus kaip rožes, erškėčius iškertame, išmetame kaip nevertingus. O turėtume didžiuotis mylėti ir stengtis išsaugoti senolių palikimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą